Praėjusiais metais fiksuotas ne tik rekordinis BVP (bendro vidaus produkto) nuosmukis, bet ir rekordinis gyventojų pajamų augimas. Kokios priežastys tai nulėmė? Valstybės kompensavo prarastas pajamas ir įliejo į ekonomiką papildomai pinigų. Puikus pavyzdys yra JAV. Kad žmonės liktų namuose ir sumažintų viruso plėtrą, čia buvo net dalijami tūkstančių dolerių vertės čekiai”, – pranešime spaudai atkreipė dėmesį „Luminor” vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Pašnekovas juokauja, kad šiuos metus galime vadinti ,,Pinigų kritimo iš dangaus’’ metais, nes jų yra daug, o išsivysčiusios valstybės ekonominės krizės beveik nepajuto. Labiausiai pasisekė tiems verslo sektoriams, kurių veikla nebuvo ribojama. Karantino ribojimai buvo pagrindinis rodiklis, lėmęs kilimą į viršų arba smukimą.
Lietuvai šiuo atveju pasisekė, nes nuo krizės nukentėję sektoriai sudarė nedidelę dalį Lietuvos ekonomikos, o keturi didžiausi sektoriai – pramonės, aukštųjų technologijų paslaugų, žemės ūkio ir NT – krizės įkarštyje net sugebėjo generuoti teigiamą augimą.
NT rinkai, anot ekonomisto, taip pat pasisekė, nes dėl išpopuliarėjusio darbo iš namų lietuviai skubėjo pasigerinti sau buitį. Didesnio ploto būsto paklausa ir žemės sklypų pardavimai augo. Kitas etapas prasidėjo, kai žmonės suprato, kad iš tiesų didelės krizės nėra ir būsto kainos, tikėtina, nebekris, taip atsirado antroji pirkėjų banga. Tuo metu ženkliai išaugo ir būsto paskolų užklausų skaičius.
Trečioji banga, pasak Ž. Maurico, prasidėjo pavasarį, kai atsirado vakcinos, į rinką „įšoko’’ spekuliantai.
„Įžengėme į kitą lygą. Statytojams didėja kokybės reikalavimai – ploto, infrastruktūros. Tam ir turėtų būti skiriamas dėmesys, nes tai vienintelis tvarus kelias siekiant išlaikyti miesto konkurencingumą, tvarumą”, – komentavo ekonomistas.
Iššūkiais tampa ir brangstančios medžiagos, ir didėjantys reikalavimai
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius komentuoja, kad NT vystytojams aktualiausiu klausimu išliks prognozuojamos sąlygos verslui, žinoma, ir aiški mokestinė politika, teritorijų planavimo, biurokratijos, infrastruktūros klausimai.
Statybų projektus lėtina, brangina, o kai kuriais atvejais ir stabdo – personalo trūkumas, biurokratija. Būtent dėl darbo jėgos ir statybinių medžiagų trūkumo, jų kainų augimo, pasak M. Statulevičiaus, dalis projektų yra nukeliami.
„Keliami vis aukštesni reikalavimai projektavimo ir statybos kokybei, o jiems įtaką padarė ir karantino neapibrėžtumas, ir institucijos, atsakingos už plėtros mieste procesus ir procedūras”, – pabrėžia M. Statulevičius.
Namai tapo ne tik darbo, bet ir mokymosi, sporto, laisvalaikio leidimo vieta, kai turime neišvengiamai prisitaikyti. Tad projektuose atsiranda daugiau erdvės, terasų ir žalio ploto poreikis.
Žmonės kelia vis didesnius reikalavimus gyvenamajai vietai, ieško objektų priemiesčiuose, kuriuos gali lengviau įpirkti, tačiau čia iškyla iššūkis, su kuriuo vis labiau susidursime artimiausiu metu – prie tokių objektų trūksta išvystytos inžinerinės ir socialinės infrastruktūros.
,,NT projektų vystytojams reikėtų išsiskirti konkurencingame fone. Kaip tai padaryti? Ieškoti originalių idėjų. Savivaldybės, miestai, gyventojai reikalauja aukštesnės architektūros kokybės, sutvarkytos ir pritaikytos infrastruktūros, kokybiškų medžiagų, daugiau žalumos ir mažiau kietųjų dangų. Reikalavimai bendri, bet keičia viso projekto įvaizdį, kokybės ir kainos santykio manevrai konkurencingoje aplinkoje neišvengiami. Laimės tie, kuriems svarbūs bendruomenės, pirkėjų ir miesto poreikiai”, – sako M. Statulevičius.
,,Rent sales and marketing” vadovė Olga Lapinskė pastebi, kad vystytojai daug metų dirbo pakankamai stabilioje ir konservatyvioje aplinkoje, kai buvo galima daryti ilgalaikes rinkos ir projekto vystymo sąnaudų prognozes.
Anot jos, šiuo metu NT rinka yra dinamiška, bet kartu ir labai palanki statytojams, tačiau reikia nepamiršti svarbiausio dalyko – klientų poreikiai auga, tad vystytojai, kurie norės ateityje dominuoti bei pasiekti maksimalius pelningumo rodiklius, turėtų eksperimentuoti, investuoti į projekto koncepcijas ir ieškoti kūrybiškų idėjų.
Vystytojams pataria kelti kokybės kartelę
Pasak Ž. Maurico, lietuviai nori erdvesnio būsto, tad augs didesnio ploto butų ir namų paklausa. Taip pat auga antrojo būsto paklausa – ypač pajūryje, tačiau pastebimas ir itin spartus kainų kilimas.
„Palangoje butų kainos per metus išaugo daugiau nei 30 proc., o tai kelia pagrįstų abejonių dėl tokių tendencijų tvarumo. Žmonės skuba įsigyti būstą iš brėžinių, čia iškyla grėsmė, kad gali nukentėti projektų kokybė, ypač, jei vystytojai neturi daug patirties. Vis dar prasta garso izoliacijos kokybė, C klasė, mažas būsto plotas.
Nerimą kelia infrastruktūra, ji nespėja paskui miesto plėtrą. Sklypų pardavimai sparčiai auga, miestai neišvengiamai plėsis, bet priemiesčių plėtra vis dar chaotiška. Vystytojai turi kelti kartelę, reikia žiūrėti ne tik į efektyvumą, bet ir eksperimentuoti“, – pažymi pašnekovas.
O. Lapinskės teigimu, vis daugiau vystytojų investuoja į kokybinius parametrus ir koncepcijas. Jos teigimu, šiuo metu NT rinkos projektai vis dažniau pasižymi išskirtine architektūra, profesionalesnėmis komandomis, klientui siūloma įsigyti nuo mažų butų iki prabangių apartamentų, daug dėmesio skiriama bendruomenei, kuri vertina ne tik gyvenimo kokybę,tačiau ir laisvalaikio, sporto bei poilsio ritualus.
„Štai pajūryje lietuviai gali rinktis būstus net ir su šildomais baseinais uždaroje teritorijoje. Ypač sudėtingi, bet savaip įdomūs NT projektai su istorija, kai įvyksta apleisto pastato konversija išlaikant autentiką. Tuomet informacijos ieškoma net archyvuose ir adaptuojama į bendrą projekto strategiją.
Vystytojai jaučia poreikį valdyti ne tik marketingo, pardavimų paslaugų portfelį, bet ir kurti NT projektą kartu nuo nulio, formuojant verslo planą, kainodarą, projektų koncepcijas, pasirenkant išplanavimų strategiją, kuriant vizualizacijas, projekto puslapį,įvedant objektą į rinką, paruošiant demo butus susitikimams su klientais”, – akcentuoja O. Lapinskė.
Išloš nesibaiminantys eksperimentų ir rizikos
O. Lapinskė NT vystytojams pataria daugiau dėmesio skirti marketingo ir pardavimų komandos profesionalumui, NT projekto įvedimo į rinką bei pardavimų skatinimo strategijai, taip pat eksperimentinių įžvalgų komunikavimui.
„Dažnai vystytojai susikoncentruoja į objekto komunikaciją, tačiau nieko nepasako apie save kaip apie vystytoją, šiuolaikiniam klientui ypač svarbu žinoti, kokia vystytojo patirtis ir sėkmės istorija. Formuojant vystytojo ir NT projekto įvaizdį itin svarbu teisingai paskirstyti marketingo ir pardavimų atsakomybes komandai, juk vienas specialistas negali turėti visų kompetencijų, o mažiesiems NT vystytojams sąnaudų taupymas gali būti ne tik nenaudingas, bet ir atsieiti daugiau laiko, pastangų ir neatnešti maksimalių rezultatų“, – tikina pašnekovė.
O. Lapinskė įsitikinusi, kad laimės tie, kurių projektai bus išskirtiniai, kurie drąsiai dalinsis savo ekspertinėmis žiniomis ir orientuosis į maksimalią kokybę, remdamiesi inovacijomis bei atsižvelgdami į išrankų klientą, kuriam svarbu žinoti, jog įsigyjamas būstas atitinka jo poreikius, atspindi vertybes. Ž. Mauricas įsitikinęs, kad žaliasis kursas, geoterminis šildymas labai geri sprendimai.
„Bet ką mes apie tai girdime? Trūksta informacijos, edukacijos ir veiksmų. Štai dujinį šildymą Jungtinė karalystė žada uždrausti, o Lietuvoje bandoma reikalavimus keisti į blogąją pusę. Galimybių dabar labai daug, tie vystytojai, kurie formuos įvaizdį kaip modernūs, žali, besirūpinantys aplinka, kokybe – laimės ir dabar labai puikus metas tai daryti’’, – pabrėžė Ž. Mauricas.
