1. Bendruomenės nuvertinimas
Bendruomenės pasipriešinimas planuojamoms statyboms – itin dažnas pirmasis šaltas dušas kiekvienam mažiau patyrusiam vystytojui ar investuotojui. Greta būsimo objekto gyvenantys žmonės natūraliai bijo didesnio apstatymo tankio, galimų spūsčių, padidėjusios konkurencijos dėl automobilių parkavimo vietų bei kitų natūraliai neišvengiamų pasekmių, kurios kyla prasidėjus statyboms. Laiku nesuvaldytos situacijos perauga į protestus, neigiamų komentarų srautą socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje, užvilkintas procedūras bei kitus nemalonumus.
Kiekvienas NT vystytojas turi kritiškai įvertinti situaciją ir numatytu laiku, rekomenduojama pradinėje objekto vystymo stadijoje, užmegzti dialogą su bendruomene ir atsakyti į visus kaimynams kylančius klausimus. Būtina laiku pristatyti planuojamus sprendimus, projekto architektūrą, gerbūvio sprendimus, investicijas į projektą. Labai svarbu akcentuoti, kaip projektas įsilies į miesto gyvenimą. Atviras dialogas su vietiniais gyventojais leis organiškai integruoti naują projektą į jau esamą bendruomenės gyvenimą.
2. Statybų proceso valdymas
Statybos – ilgas, daug skirtingų institucijų bei rangovų apimantis procesas. Būkime atviri, dažnai vystytojas visiškai priklausomas nuo trečiųjų šalių: vienai pavėlavus ar užvilkinus procesą – stoja visa grandinė. Todėl tikėtis, kad vystytojas galės 100 proc. kontroliuoti visą statybų eigą ir jos terminus – naivu ir nerealu.
Tačiau ką tikrai galima valdyti – tai informacija. Su statybų procesu susijusios informacijos valdymas – vienas pagrindinių įrankių, padėsiančių išvengti krizinių situacijų, kurios gali kilti šio proceso eigoje.
Jautriausi klausimai potencialiems gyventojams – tai statybų terminai. Valdant informaciją ir tinkamai ja disponuojant, kiekvienas termino atidėjimas ar proceso prailginimas turės aiškias ir suprantamas priežastis, kurias prireikus, bet kada bus galima pateikti suinteresuotoms grupėms. Klientams nesusiformuos nežinomybės vakuumas. Dar daugiau, tai gali būti ir puiki proga formuoti prekės ženklo žinomumą bei esamų klientų lojalumą.
3. Nepatikimas būsto pardavimo atstovas
Būsto pardavėjas – tai žmogus, kuris artimiausiai bendrauja su klientais. Patikimumas, įvaizdis, reputacija, darbo etika, asmeninės savybės – tai svarbiausios dedamosios, kurios arba padės ištransliuoti norimą informaciją potencialiems klientams, arba priešingai, atbaidys net ir drąsiausius.
Itin dažnai rinkoje pasitaikanti situacija, kai klientai pardavėjui įdomūs tik tol, kol pasirašo preliminarią būsto pirkimo sutartį. Tada pardavėjų taikinyje atsiranda nauji klientai, o esamų pirkėjų poreikiai tampa antraeiliai.
Galimos ir dar kritiškesnės klaidos, kai nepatikimas pardavėjas dalį informacijos nuslepia nuo kliento arba savo tiesioginio vadovo. Tai ideali terpė susiformuoti krizinei situacijai: vadovas galimai net nenutuokia, kokia informacija, pažadais ar darbo kultūra vadovaujasi jo pardavėjas, o visa situacija galiausiai išsirutuliuoja iki santykių aiškinimosi viešojoje erdvėje. Dirbant su pardavimų komanda rekomenduojama užtikrinti sistemingą kasdieninį ataskaitų valdymą. Taip pat rekomenduojama vykdyti ir esamų bei potencialių klientų apklausas.
Rinkoje galima matyti ir situacijų, kai vystytojai pasirenka samdyti pardavimų atstovą iš išorės. Tokie asmenys dažniausiai vienu metu atstovauja keletą objektų. Vedant derybas dėl tokio tipo paslaugų, dažniausiai užduodamas klausimas – kokia pardavimų paslaugos kaina ir greitis? Vystytojo klausimas dėl pardaviminio proceso kokybės vis dar išlieka retas reiškinys. Tačiau, kai vystytojas reikalauja pardavėjo suteikti paslaugas už mažiausią kainą, natūralu, jog galutinis proceso rezultatas ne visada tenkina. Toks pardavėjas dažnai nespėja aptarnauti potencialių pirkėjų srauto. Neaptarnauti ar netinkamai aptarnauti klientai vėliau dalinasi savo nuomonėmis apie projektą, susiformuoja neigiama komunikacija tiek apie vystytoją, tiek ir apie projektą.
4. Komunikacija projekto vystymo metu
Butas perkamas dar tik statybų ar brėžinių stadijoje – šiandienos kasdienybė. Natūralu, kad statybų eigoje, kurios gali trukti metus ar net ilgiau, tokiam pirkėjui kyla labai daug klausimų. Dažnai nutinka, kad tokiuose projektuose per visą statybų laiką atsiranda tam tikrų techninių pakitimų. Tačiau klientai, kurie įsigijo būstą iš vizualizacijų ar brėžinių, retai yra apie tai informuojami.
Kiekvienas vystytojo komandos narys turi žinoti savo atsakomybes bei jo disponuojamos informacijos svarbą galutiniam pirkėjui. Aiškus, konkretus ir apgalvotas komunikacijos modelis įmonės viduje leis išvengti krizinių situacijų šioje srityje. Komunikacijos modelyje turi būti aptariamas ir strategiškai sudėliojamas informacijos valdymas nuo pirmo kontakto su klientu iki projekto pridavimo ir garantinio aptarnavimo.
5. Diskomunikacija tarp skyrių
Sinchroniškai, greitai ir darniai veikianti komanda – kiekvieno vystytojo svajonė. Tačiau surinkti tokią pavyksta tikrai ne daugeliui. Viena dažniausių situacijų, kurios kyla įmonės viduje – tai bendrumo ir informacijos valdymo spragos. Kiekvienas skyrius neretai turi savo tikslus bei atskirą motyvacinę sistemą. Tai lemia, kad nėra aiškiai suformuluoto bendro tikslo ir atskiri skyriai nėra integruoti į darnų komandinį darbą. Dešinė nežino, ką veikia kairė, o kairė pyksta, kad dešinės motyvacinė sistema geresnė.
Tokiai atvejais stipriai nukenčia visi objekto valdymo ir pardavimų procesai bei terminai. Galiausiai visos išpažintys įvyksta socialiniuose tinkluose, tiesiogiai su klientais ar žiniasklaidoje. Krizinės situacijos tampa sunkiai nuspėjamos ir nesuvaldomos.
Rekomenduojama aktyviai stebėti vidinius komandų darbo procesus, sekti kylančias emocijas bei ieškoti geriausio varianto, kuriame visa komanda dirba darniai. Nemažiau svarbu aiškiai iškomunikuoti bendrą tikslą bei kiekvienos komandos indėlį jo siekimo procese. Taip pat svarbu apjungti motyvacinę sistemą į bendrą visumą.
Siekiant darnos ir bendrumo, taip pat gali padėti trumpos kasdienės praktikos: pasitarimai bei darbų aptarimai su vadovu, tradicija užsidėti „kliento batus“ ir reguliariai aplankyti objektus, pažiūrėti į situaciją kliento akimis nuo to, kaip atrodo tvarka statybų aikštelėje, iki informacijos, kokia yra pateikiama klientams projekto internetiniame puslapyje, el.paštu, telefonu arba apžiūrų metu.
Straipsnį skaitykite Delfi.
